Esi nepatenkinta savo santykiais su vyru, draugu, sugyventiniu?

Jis man nepaskambino – kodėl? Jis negrįžo namo – ar tai mano kaltė? Jis neduoda pinigų – ar aš neužsitarnavau? Jis verčia lytiškai santykiauti – aš juk turiu vykdyti žmonos pareigą? Jis mane paliks –juk aš neišgyvensiu viena? Jis žemina ir muša mane – aš taip gyvenu dėl vaikų, nes jiems reikia tėvo? Ar teko būti tokioje būsenoje, o gal ir dabar taip jautiesi ir išgyveni krizę apie kurią niekas net nenumano?

Tarpasmeniniai santykiai, konfliktai, krizės kelia daugumai nerimą, žlugdo gyvenimus ir atima viltį. Kaip juos atpažinti, kaip juose išbūti, kaip išlikti stipriam, drąsiam ir palaikomam, kuomet niekas tavęs nesupranta, o gal dar ir smerkia.

„Viskas blogai jau beveik metai <...>. Aš kalta dėl visko, aš žinau <...>. Aš taip norėčiau, kad bent kartą jis man pasakytų, kaip mane myli! Aš būčiau pati laimingiausia pasaulyje...“ – po ilgo pokalbio, verkdama pasako man jauna mergina, kurios vyras į ją nekreipia dėmesio.
Taip, ji viena, vieniša, siaubingai kaltinanti save, kad kažką daro ne taip, kad ji kalta, kad vyras išeina, negrįžta, ignoruoja ir skamba jau visi varpai ir lemputės, kad ši jos krizė labai užsitęsusi… Nebandau jos guosti, kaip galbūt padarytų draugė, kuri net neįtaria kas darosi su jos drauge, ar mama, su kuria niekada nebuvo šilti santykiai – aš tiesiog esu su ja čia ir dabar. Kuomet reikia labiausiai palaikymo, būti išgirstai, suprastai ir jausmo, kad esi kažkam svarbi. O tu man esi svarbi, ir kaip tu jautiesi man svarbu, ir kaip tau padėti man yra svarbu ir svarbiausia, kad tu suvoktum, kad tu esi nuostabi ir niekam negali leisti, kad tave skriaustų. Ir turim atrasti jėgų iekoti išeičių, pagalbos, stiprybės keisti situaciją jau dabar.

Daug moterų, merginų, mergaičių kas dieną patiria vienatvės jausmą, fizinį ir ypatingai psichologinį smurtą, menką savivertę, nepasitikėjimą savimi, savo jėgomis, savo galimybėmis. Kai kurios susiima ir pradeda sunkiai, bet žingsnis po žingsnio kapstytis, domėtis galimybėmis, ieškoti pagalbos, bandyti išeiti išeičių ir kaip iš tos duobės, į kurią įkrito išlipti. Tai sveikintina, tai rodo, kad pirmi žingsniai žengti ir tik svarbu, kad aplinka neįtrauktų vėl atgal, nes jei esi ten kur esi, tai tavo aplinkai tu pasveikusi, stipri esi – neparanki. Ir daug yra moterų, kurios diena dienon vis labiau klimsta ir grimzda į krizę ir nežino, kaip iš to išeiti. To pasekmė klinikos, antidepresantai, depresijos, stresas, nemiga ir dažnos mintys net apie savižudybę.

Dauguma praeina pro šalį, niekas nieko, nepastebi, „nemato“, niekas niekur nenori kištis, padėti, bet sukritikuoti, pasmerkiti būna pirmi. Ir tik vienetai prieis ir paklaus: „Ar tau viskas gerai? Gal tau reikia pagalbos?“

Emocijos yra tavo geros ir blogos savijautos priežastis ir jos visai nėra tokios nekaltos, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio: kaltė, baimė, pyktis, liūdesys, pasibjaurėjimas, pavydas, gėda, bejėgiškumas, beprasmybė, vienišumas, panieka, sumišimas – atpažįsti jas? Kiek jų jau yra tavyje susikaupusių? Visos šios emocijos veda prie streso, nerimo, depresijos, apatijos ir ligų.

Sekite naujienas ir dalyvaukite seminaruose, jie padės jums suprasti kur esate, įvertinti kokioje realybėje gyvenate, išeiti iš ten kur esate ir nenorite būti.

Paskaitų ciklas nuolat papildomas. Artimiausios temos:

Kaip atpažinti krizes

Sutuoktinių konfliktai

Gynybos mechanizmai

Asmenybės raidos stadijos

Meilės rūšys: narcizizmas ir kt.

Ankstyvosios patirties svarba. Užburtas ratas.

Menkavertiškumo įtaka

Kompleksai, sąmoningumas

Baimės, nerimas, stresas ir kt.

Daugiau FB grupėje: TU IDEALI – SAVĘS PAŽINIMAS KEIČIA GYVENIMĄ

Šaltinis Santuoka.lt