Besituokiantieji vis dažniau ieško originalesnių, lengvai pritaikomų vestuvinių papročių. Šventę nori paįvairinti mažiau žinomais, senųjų vestuvinių apeigų elementais. Dalis šių papročių išlikę tradicinių vestuvių šventėje, bet dauguma pakeisti, pritaikyti (ne visada vykusiai) šiandienos poreikiams ir pomėgiams. Vestuvių apeigų ir papročių aprašymų yra daug. Jie sutalpinti keliuose „Lietuvių kultūros“ tomuose, aprašyti B. Buračo veikale „Lietuvos kaimo papročiai“, kitų autorių knygose ir straipsniuose. Įdomūs, tačiau ne visi jie priimtini šiandieninėse tuoktuvėse. Siūlome susipažinti su keliais įdomesniais, lengviau pritaikomais, naudojamais šiandien ir pamirštais, senųjų vestuvių papročiais. Jais galite lengvai paįvairinti vestuvių scenarijų.

Vestuvių metinės švenčiamos po vestuvių dienos praėjus vienam, keliems ar keliolikai mėnesių, vėliau - metų. Pirmoji diena, nuo kurios skaičiuojamos vestuvių sukaktys ir jubiliejai, - žaliosios vestuvės - sutuoktuvių diena.
Pirmaisiais metais vestuvių sukaktys minimos kiekvieną mėnesį. Pirmaisiais-penkioliktaisiais vedybų metais sukaktys švenčiamos kasmet, o vėliau - kas penkerius metus. Nuo keturiasdešimt penktųjų iki pat auksinių vestuvių sukaktys minimos kasmet. Atšokus auksines vestuves, grįžtama prie ankstesnio ritmo ir vestuvių metinės vėl švenčiamos kas penkerius metus. Vestuvių sukaktys minimos įpusėjus septintuosius, tryliktuosius, trisdešimt aštuntuosius, šešiasdešimt šeštuosius ir kartu nugyvenus trisdešimt ketverius metus. Kiekviena sukaktis žymi sutuoktinių drauge nugyventas dienas ir metus, kiekvienąkart mylimą žmogų norisi nudžiuginti, įteikti jam mielą dovanėlę, priminsiančią minėtas metines.
Visose šalyse švenčiamų sidabrinių (25 metais) ir auksinių (50 metais) vestuvių tradicija susijusi su viduramžiais gyvenusių germanų papročiais. Jie turėjo tradiciją moteris, santuokoje išgyvenusias dvidešimt penkerius metus, vainikuoti baltų, sidabrinių gėlių vainikais. Išgyvenusias penkiasdešimt metų - geltonų, auksinių gėlių vainikais. Deimantinių vestuvių (60 ir 75 metais) tradicijos kildinamos iš Didžiosios Britanijos karalienės Viktorijos deimantinių šešiasdešimties metų karaliavimo sukakties.
Vestuvių metinės švenčiamos ar kaip kitaip minimos visose Vakarų šalyse. Tik sukaktims būdingi saviti tautiniai bruožai, pavadinimai, skiriasi sukaktimis laikomi laikotarpiai. Todėl ir Lietuvoje žinomi keli visų vestuvių metinių pavadinimai. Pavyzdžiui, pačios pirmosios vadinamos medvilninėmis, kartūninėmis, perkelinėmis, marlinėmis, šeštosios - geležinėmis arba špižinėmis (ketinėmis), aštuntosios - bronzinėmis arba skardinėmis ir t. t. Todėl toliau pateikiame ne tik dažniausiai vartojamų, bet ir mažiau žinomų sukakčių pavadinimus.

„Žaliąsias“ vestuves sutuoktiniai pažymi pirmaisiais santuokos metais kas mėnesį. Paprastai dovanojama tik gėlių.

2 m. - „Popierines“ vestuves - išgyvenus kartu dvejus metus. Dovanojamos knygos, gaminiai iš popieriaus.

3 m. - „Odinės“ vestuvės pažymimos sukakus trejiems santuokos metams. Dovanojami dirbiniai iš odos.

5 m. - „Medinės“ vestuvės švenčiamos sukakus penkeriems santuokos metams. Dovanojami tik mediniai daiktai bei suvenyrai.

6,5 m. - „Cinko“ vestuvės švenčiamos, kai santuokai sukanka šešeri metai ir šeši mėnesiai. Dovanojami cinkuoti indai.