Turtingas verslininkas nusprendė vesti ir kreipėsi į pažinčių tarnybą prašydamas jam surasti turtingą našlę.
- Be abejo, pageidaujate, kad ji būtų ir graži? -pasiteiravo tarnautojas.
- Aišku! Tokią, į kurią būtų malonu ir pačiam žiūrėti, ir ne gėda svetimam parodyti... Kad ji būtų tarsi iš paveikslo išlipusi... - patikslino verslininkas.
Netrukus užsakovas buvo supažindintas su kandidate į žmonas. Į kontorą įlekia įširdęs verslininkas ir ima žaibus ir perkūnus laidyti.
- Tai ką? Jūs iš manęs šaipytis bandote?! Aš prašiau, kad būsimoji žmona būtų tokia graži, tarsi iš paveikslo išlipusi... 0 ką jūs atsiuntėte? Ji šleiva, viena akis išsprogusi ant kaktos, kitos visai nematyti, tarsi jos niekada ir nebūta... Ausys atvėpusios, nosis ne nosis, o tikra kultuvė, dantys keli ir tie patys burnoje netelpa...
- Ko jūs taip piklinatės, pone?! - ėmė raminti jį pažinčių agentas. - Tai juk skonio reikalas. Vieniems patinka Rafaelis ar Rembrantas, kiti dėl Pikaso iš proto kraustosi...
Tad pakelkime taures už skonių įvairovę. Juk visi žinome, jog dėl skonio nesiginčijama.
|
