Stalas ir visos ant jo patiektos gėrybės - šeimininkės išmonės patikrinimas. Tiesa, pastaruoju metu retai kur galima rasti prie puotos stalo zujančias šeimininkes ir kaip įmantriau puošiančias kiekvieną skanumynais nukrautą lėkštę. Tad, jei neturite Jūsų vestuvių stalu besirūpinančios šeimininkės, svarbu nuspręsti, kokio tipo maistas turėtų būti tiekiamas ant stalo: furšeto (iškilmingo priėmimo) arba nacionaliniai valgiai. Atminkite, jog pasirenkant maistą ir gėrimus būtina atsižvelgti ne tik į savo, bet ir artimųjų, draugų skonį. Nereikėtų visko supaprastinti, tačiau ir stengiantis įtikti nevertėtų pasirinkti visko per daug. Renkantis šventinį meniu, būtina pasirinkti ne tik virtuvę, bet ir užsisakyti tokį kiekį maisto, jog įpusėjus šventei dar liktų kuo pasigardžiuoti. Čia į pagalbą gali atskubėti ne tik vestuvių planuotojas, bet ir maistą įvairiausioms progoms gaminančios firmos. Jos pagamins reikiamą kiekį maisto pagal Jūsų skonį bei kišenę. Jums pageidaujant šių firmų virėjai pagamins viską - nuo egzotinių gardėsių iki kaimiško maisto. Jei nutarsite apsiriboti furšeto tipo stalu, čia bus būtini „vieno kąsnio“ sumuštiniai, įvairios žuvies, jūrų gėrybių, mėsos, daržovių užkandėlės. Furšeto ar priėmimo iškilmėse dažnai siūloma vyno ar šampano. Besibaigiant tokiai puotai susirinkusiems siūloma kavos, tortas ir konjako. Jei Jus labiau žavi ilgos užstalės kalbos ir dainos, rinkitės nacionalinius patiekalus. Neretai tokia šventė pradedama nuo karšto patiekalo, vėliau patiekiami šalti užkandžiai, o vėliausiai - tortas, pyragas ir kiti saldėsiai.

Vestuvinio pyrago tradicija Europoje siekia tolimus Romos imperijos, o Lietuvoje - pagoniškuosius laikus. Per 2000 metų pasikeitė ritualinio kepinio išvaizda, paskirtis ir tradicijos. Ilgą laiką buvo kepami paprasti pyragai. Šiandieninis keliaaukštis vestuvinis tortas atsirado tik XIX a. Prancūzijoje. Jį konditeriai sukūrė įkvėpti viduramžių Anglijos vestuvių tradicijos. Tarp jaunavedžių būdavo sukraunamas saldumynų kalnelis virš kurio jie turėdavo pasibučiuoti. Jei jauniesiems pasisekdavo - tai būdavo ženklas, kad ateityje sulauks daug vaikų.

Keliaaukščiai balti tortai ilgą laiką buvo tiekiami tik karališkose, vėliau - diduomenės šventėse. Daugelis žmonių vestuvių tortą įsivaizduoja būtinai baltą, tačiau balta spalva vestuvinėje konditerijoje įsigalėjo tik XIX a. Jai buvo priskirta simbolinė nekaltumo ir tyrumo reikšmė, todėl balta spalva geriausiai tiko pagrindiniam vestuvių saldumynui. Tortų glazūra buvo gaminama iš brangaus, aukščiausios rūšies cukraus. Todėl balta spalva ne tik simbolizavo nuotakos tyrumą, bet ir turtinę šeimos padėtį. Šiandien vestuviniai tortai gali būti patys įvairiausi. Konditeriai juos gamina baltus, spalvotus ir margus, dekoruotus cukrinėmis arba gyvomis gėlėmis, šokoladinėmis figūrėlėmis arba aplietus juodu šokoladu. Vestuvių tortas gali būti vieno, dviejų, trijų ar daugiau aukštų. Gali būtį apskritas, ovalus, stačiakampis, primenantis supakuotas dovanas, saldumynų kraitelę, gausybės ragą, sudėliotas iš daugybės skirtingų pyragaičių. Gali būti romantiški, modernūs ir visiškai originalūs. Torto papuošimų spalva gali būti derinama su jaunosios suknelės ir puokštės spalvomis.