Pagal tradicijas rengiamos vestuvės susideda iš kelių etapų. Vienas svarbesnių - simbolinis būsimų sutuoktinių atsisveikinimas su jaunyste. Jaunajai ir jaunikiui draugai paprastai rengia atskirus vakarėlius, todėl juos nuo seno įprasta vadinti mergvakariais ir bernvakariais. Žinoma daug gražių tokių vakaronių papročių, bet keičiantis gyvenimo būdui dauguma jų nebetenka prasmės - įsigali vis naujos tendencijos. Kokios jos ir ar susijusios su tradicijomis? Kviečiame žvilgterėti ir į maždaug XX a. pradžioje rengtus, ir į šiandien populiarius mergvakarius ir bernvakarius.

Visi veiksmai - prasmingi

Laikotarpis iki vestuvių svarbus tik patiems būsimiems sutuoktiniams ir jų artimiesiems - tai privatus šeimos reikalas, o vestuvių šventėje seniau dalyvaudavo ir bendruomenė. Kaip teigiama D. Saukos knygoje „Lietuvių tautosaka", į platesnę aplinką, apeigų ir žaidimų ritmą vestuvės įsiveržia per paskutinį mergautinį vakarojimą, anksčiau dažnai rengtą vestuvių išvakarėse ir švęstą atskirai jaunosios ir jaunojo tėviškėse.