santuoka_logotipas
 




Straipsniai >Kiti straipsniai >Nerimas prieš vestuves
Reklaminis skydelis


Nerimas prieš vestuves Spausdinti Email

Jaunavedžių rankos Nervinę, psichinę ir emocinę įtampą patiriame visi - stresas, rodos, neatsiejamas šiuolaikinio žmogaus palydovas. Organizmas reaguoja į visas neįprastas situacijas - ką jau kalbėti apie tokį svarbų gyvenimo įvykį kaip santuoka!

Apskritai apibūdindami stresą psichologai teigia, kad tai yra bendras adaptacinis sindromas, kai žmogus reaguoja į aplinką pasirengdamas arba kovoti, arba bėgti. Tam turi įsitempti raumenys, pakisti jų tonusas, kvėpavimas, širdies ritmas ir pan. Po to, žinoma, ateina nusiraminimo laikotarpis, bet save nuraminti reikia šiokių tokių pastangų.

Streso specifika

„Žmogaus patiriamas stresas psichologijoje vertinamas balais, pavyzdžiui, sutuoktinio mirtis prilygsta 100 streso balų, skyrybos jų duoda maždaug 90. Teigiami įvykiai taip pat lemia stresą, tarkime, atostogos - tai maždaug 15 balų stresas. Dėl santuokos kylantis stresas vertinamas maždaug 50 balų“, - gana moksliškai pokalbį pradeda garsus Lietuvos psichologas, šeimos psichoterapijos specialistas Gediminas Navaitis.

Čia svarbu pastebėti, kad jeigu žmogus per metus surinko daugiau kaip 150 streso balų, iš trijų žmonių vienas suserga kokia nors sunkia psichologine liga, o jeigu daugiau kaip 300 - suserga praktiškai visi. Psichologas priduria, kad šie skaičiai - tik orientaciniai, jie konkrečiai nieko nepasako, tiesiog dar kartą atkreipia dėmesį, kad santuoka - taip pat stresą keliantis veiksnys.

„Dėl vestuvių kylantis stresas nėra labai didelis, bet ne toks jau ir nepastebimas. Prilyginčiau jį dvejom atostogoms, nes, pavyzdžiui, pasiruošimas atostogauti, visi žinome, suteikia jaudulio“, - šypsodamasis kalba G. Navaitis ir vaizdžiai priduria, kad prieš vestuves žmonės patiria maždaug dukart daugiau streso nei prieš didžiausias metų šventes.

Nerimo priežastys

Planuojantiesiems vestuves psichologas gali patarti: labai svarbu pasirinkti, ar laikysitės tradicinio santuokos ritualo, ar kursite originalią šventės programą. Jo teigimu, tarpinis variantas gali labai nuvilti.

„Pasirinkę tradicinį vestuvių scenarijų galime tarsi atsipalaiduoti, nes tikrai aišku, kaip viskas vyks: metrikacija, ceremonija bažnyčioje, fotografavimasis, nešimas per tiltą, sveikinimai, piršlio korimas ir t. t. - viskas turi savo vietas. Be abejo, galima kurti ką nors savito, tačiau tada reikia kurti viską nuo pradžios iki pabaigos, viską deramai apsvarstyti“, - sako socialinių mokslų daktaras G. Navaitis.

Viena iš streso priežasčių - finansai. Tai išties aktualus klausimas, dažnai teikiantis bene daugiausia galvos skausmo būsimiesiems jaunavedžiams, ypač realiai nepamatuojantiems savo galimybių. Šiuo atveju siūlytina paklausti savęs: ar tikrai verta stengtis visur pirmauti? Juk vestuvių prašmatnumas dar nereiškia pasisekimo. Pašnekovas taip pat primena, kad dažnos lietuviškos puotos būna „per riebios“, taigi verčiau padarykite paslaugą ir sau, ir savo svečiams - nepersistenkite planuodami vaišes, sudarinėdami šventės dalyvių sąrašą.

Jaunikiai jaudinasi labiau?

Paklaustas, ar vyrai ir moterys prieš vestuves nerimauja taip pat, psichologas šiek tiek nustebino: „Manau, jaunikiai paprastai būna labiau sutrikę. Juk mergaitės nuo pat mažumės įsivaizduoja, žaidžia vestuves, o ir pažiūrėję į žurnalus randame daugybę būtent nuotakų suknelių, šukuosenų, puokščių, net jų elgesio aprašymų... O jaunikis čia - rodos, tik kaip „palaikanti figūra“ šalia nuotakos. Juokaujant galima sakyti, kad jaunikiui dažnai neaišku, kam jis čia išvis reikalingas.“

Kaip turėtų elgtis toks jaunikis? Jam tiesiog reikėtų įsivaizduoti ir prisiminti, kad jo vaidmuo puikus - jis yra karalius. „O karalius juk nieko neveikia, jis tik maloniai šypsosi ir linguoja galva“, - linksmai siūlo G. Navaitis.

Nerimas - normali reakcija

Kalbėdami apie stresą, susiduriame su dviem psichoterapijos mokslo kategorijomis: nerimu, kuris turi objektą, ir baziniu nerimu (kai žmogus tiesiog nerimauja). Psichologo teigimu, stresas prieš vestuves - tai dažniausiai bendras nerimas.

Žinome, kad neretai nerimaujama ar kartais net ir susinervinama dėl smulkmenų, pvz., puokštės gėlyčių ar pamergių suknelių atspalvių - iš šalies tikrai net nepastebimų dalykų. Iš tikrųjų toks smulkmenų sureikšminimas rodo ne ką daugiau kaip bendrą nerimą, tai - reakcija į stresą. Todėl geriausias patarimas - į viską pažvelgti su truputėliu humoro arba... išgerti taurelę konjako ir atsipalaiduoti!

Ko baimintis nevertėtų

Ne kartą yra tekę girdėti apie vadinamąsias santykių krizes, ištinkančias būsimus sutuoktinius. Tačiau šeimos psichoterapijos specialistas nuramina: tokie nesklandumai, ypač dideli, išties reti, o jei jų ir pasitaiko, viskas tuoj pat susitvarko. Bijoti nereikėtų ir neretai romantiniuose filmuose vaizduojamų jaunojo ar jaunosios pabėgimų prieš pat vestuves ar net vestuvių dieną.

„Jei pabėgimai vestuvių dieną būtų masinis reiškinys - apie juos nekurtų filmų, - taikliai pastebi G. Navaitis. - Kalbant konkrečiai, pavyzdžiui, apie Vilniaus metrikacijos situaciją, berods prieš dešimtmetį buvo vienintelis atvejis, kai jis atėjo, o ji ne, - paprastai apie sprendimą nedalyvauti pranešama iš anksto.“ Linkusieji baimintis dėl tokių romantiškų situacijų turėtų prisiminti, kad ne veltui skirta nemažai laiko iki santuokos pagalvoti, apsispręsti.

Laikas nuo piršlybų iki santuokos

Kartais tikimasi, kad kuo ilgiau bus ruošiamasi vestuvėms, tuo mažiau nerimo teks patirti. Vis dėlto praktika rodo, kad net jei vestuvės planuojamos pusmetį ir ilgiau, nerimas išlieka visą laiką.

Pašnekovo teigimu, svarbus pažinties laikas, jeigu omenyje turime planuojamos santuokos tvirtumą (statistikos duomenimis, santuokos po trumpesnės nei pusės metų pažinties ne tokios stabilios), tačiau laikas nuo piršlybų iki vestuvių didesnės reikšmės neturi. Beje, čia norisi prisiminti, kas apskritai yra piršlybos ir santuoka.

„Tai - tarsi viešas pranešimas, kad sąmoningai nustojama ieškoti geresnio gyvenimo partnerio. O kada po piršlybų bus numatyta pati šventė - ne taip ir svarbu. Be to, ir įstatymas nubrėžia mėnesio terminą, vadinasi, tai lyg ir minimalus laikas“, - sako G. Navaitis.

Tiesa, psichologo nuomone, patvirtinti ir teisiškai įforminti savo santykius norintys žmonės neturėtų pernelyg atidėlioti vestuvių datos dėl kokių nors „ypatingų“ kalendorinių skaičių sutapimų ar pan. Populiariausias vieno-trijų mėnesių laikotarpis, anot jo, ir yra tinkamiausias laikas pasiruošti vestuvėms.

Sėkmingų vestuvių paslaptis

„Streso būtų tikrai mažiau ir šventė būtų geresnė, jeigu jaunavedžiai visų pirma galvotų apie save ir savo artimuosius, o ne apie kitus“, - maloniai pataria pašnekovas.

Taip pat svarbu, kad norintieji įveikti stresą stengtųsi labiau pasitikėti kitais, nebandytų visko atlikti patys, nesigėdytų prašyti pagalbos. Raskite laiko pailsėti ir atsipalaiduoti. Gebėjimas džiaugtis tuo, ką turite, mokėjimas pasijuokti kuo puikiausiai padės atsikratyti kamuojančio nerimo. Kita vertus, tas jaudulys savotiškai malonus, ar ne?

Taigi linkime, kad stresas - neišvengiamas reiškinys - negadintų šventinės nuotaikos, o tik paskatintų išradingumą, padėtų tobulėti ir suteiktų išskirtinei Jūsų gyvenimo dienai dar daugiau žavesio!

 

Pridėti komentarą


Saugos kodas
Atnaujinti


Reklaminis skydelis
Griežtai draudžiama šioje svetainėje paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur, arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti svetainę kaip šaltinį.

UAB RIJALIS, žurnalas SANTUOKA.LT, M. Valančiaus g. 3-1, Vilnius, tel. 8-5 2332644, mob. 8-687 52332, faksas  8-5 2784772, el. paštas info@santuoka.lt Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai <!-- document.write( '</' ); document.write( 'span>' ); //-->