Vestuvių dieną jaunieji ne tik apsirengia prabangiais drabužiais, bet ir pasipuošia išskirtiniais juvelyriniais dirbiniais. Jaunoji dabinasi prabangiu koljė, apyrankėmis, derančiais auskarais ir žiedais. Jaunikis - kaklaskarę sutvirtina smeigtuku ar įsisega puošnius rankogalių segtukus. Žinoma, svarbiausi tą dieną - vestuviniai žiedai.

Vestuviniai žiedai

Vestuvių žiedas apdainuotas, apipintas istorijom, lydimas papročių ir prietarų. Jam suteikiama simbolinė ir net mistinė reikšmė. Manoma, kad sutuoktuvių žiedų tradicija atsirado Senovės Egipte, beveik prieš 5 tūkstančius metų. Tuomet jie buvo gaminami iš žolių, odos ar kaulų. Gaminti žiedus iš metalų pradėta daug vėliau. Sutuoktuvių žiedo tradiciją į Europą IV a. pr. Kr. parvežė Aleksandras Makedonietis. Šį paprotį pirmiausia perėmė graikai, o I a. - senovės romėnai. Romoje tėvams susitarus dėl vaikų vedybų, jaunikis perduodavo geležinį žiedą. Jis simbolizavo vyro meilės tvirtumą ir žiedą nešiojančios moters priklausomybę vyrui. II a. jį pakeitė bronzinis, o pastarąjį - auksinis. Ilgą laiką tokius žiedus nešiojo tik moterys, kol XIII a. popiežius oficialiai įteisino žiedo naudojimą tuoktuvių ceremonijoje. Lietuvoje žalvariniai žiedai pradėti nešioti I tūkstantmečio pradžioje, o tradicija žiedais keistis per vestuves atsirado tik XVII a.

Vienodų vestuvinių žiedų pora atsirado tik XIX a. Tada susiformavo ir klasikiniai lygūs auksiniai žiedai. Šiandien jaunieji vestuvinius žiedus renkasi kartu. Įsigyja juos juvelyrinėse parduotuvėse, patikusius užsisako juvelyrų dirbtuvėse arba drauge su meistrais sukuria unikalius savo žiedus. Vestuviniai žiedai gali būti gaminami iš vienos ar kelių aukso rūšių (raudono, geltono ir balto), taip pat sidabro. Gali būti raižyti arba puošti vienu ar daugiau brangakmenių: deimantais ir briliantais, kurie simbolizuoja amžiną meilę, smaragdais, kurie simbolizuoja džiaugsmą ir vaisingumą, rubinais, simbolizuojančiais širdį, safyrais, simbolizuojančiais tyrumą bei dangų ir kt. Gali būti vientisi arba sunerti iš kelių dalių. Matiniai arba blizgūs. Žiedai gali būti įvairių formų ir kombinacijų. Pavyzdžiui, su besisukančia vidurine dalimi ar du žiedai įstatomi vienas į kitą (tokius žiedus moteris, kurios pirštai laibesni nei vyro, gali nešioti drauge).

Šiais metais madingiausi sudėtingo profilio, pašiauštu, kalstytu paviršiumi žiedai. Grubios faktūros derinamos su lygiomis vertikaliomis ir horizontaliomis juostomis, inkrustuojamos akmenėliais, puošiamos įvairių formų įgilinimais. Madingi kelių spalvų aukso deriniai, specialia japonų „mokume gane“ technika sukurti žiedai (kuriami iš sluoksniuotų dviejų arba trijų spalvų aukso lydinių), populiarūs klasikiniai lygūs žiedai. Vestuvinių žiedų kainos priklauso nuo kelių faktorių: medžiagos, svorio, puošybos, naudojamos technikos ir darbo sudėtingumo. Paprastai juvelyrinėse parduotuvėse 1 gr aukso kainuoja apie 60 Lt, jei yra derinamos kelios aukso rūšys - 1 gr/65-70 Lt. Užsakant pas juvelyrą žiedai kainuos pigiau, pavyzdžiui, už du ~ 5 gr svorio žiedus galite sumokėti apie 500 Lt. Tačiau, jei tai bus autorinis darbas - kaina bus didesnė. Pora vestuvinių žiedų vidutiniškai kainuoja nuo 400 iki kelių tūkstančių litų.

Nors galima įsigyti ar pasigaminti pačius įvairiausius žiedus, verta pagalvoti ir įvertinti pasirinkimą. Rinkitės Jums tinkančius, patogius, tačiau ne per daug ekstravagantiškus žiedus. Modernūs, unikalaus dizaino žiedai bus išskirtiniai, tačiau matysis visi laikui bėgant atsiradę įbrėžimai, nublanks raižytas paviršius. O ir praėjus keliems metams modernus dizainas gali pabosti. Tuo tarpu klasikinius žiedus lengviau derinti su kitais nešiojamais žiedais (pvz., sužadėtuvių), jie visada lieka madingi.

Vestuvinius žiedus priimta graviruoti. Šis paprotys atsirado Renesanso laikotarpiu. Žieduose išgraviruodavo palinkėjimus ar net eiles. Dabartiniais laikais vidinėje žiedo pusėje išraižomi vardai ir vestuvių data, taip pat įvairios jaunavedžiams reikšmingos frazės.

Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse vestuvinis žiedas mūvimas ant dešinės rankos bevardžio piršto. Taip pasirinkta, nes manoma, kad šis pirštas nerviniais kanalais sujungtas su širdimi. Tradiciškai ant kairiosios rankos bevardžio piršto žiedą mūvi išsituokę žmonės arba našliai. Vestuvinio žiedo mūvėjimas - pagarbos santuokai ženklas. Ženklas, kuris kitiems sako, kad žmogus yra pasižadėjęs ir gyvena santuokoje.

Vestuviniai žiedai gali būti atnaujinami vestuvių metinių proga, papildomi brangakmenių akutėmis ar įrašais vaikų gimimų proga.

Sužadėtuvių žiedai

Sužadėtuvių žiedas įteikiamas dar prieš vestuves, žymi moters ir vyro pasiryžimą susituokti. Tačiau toks žiedas atsirado visai neseniai - tik XIII a., kai bažnyčia įteisino privalomą sužadėtuvių periodą iki vestuvių. Sužadėtuvės ilgą laiką buvo siejamos su susitarimu, o žiedas vertintas kaip užstatas. Mergina, priėmusi iš jaunuolio žiedą, tarsi pasižada jo laukti, už jo ištekėti. Klasikinis sužadėtuvių žiedas su deimantu atsirado labai neseniai - tik po 1950 m., po JAV deimantų korporacijos "De Beers" organizuotos marketinginės kampanijos. Jos metu žiedas su deimantais buvo reklamuojamas kaip tobuliausias tikros meilės ir amžinos romantikos simbolis.

Sužadėtuvių žiedą senovės lietuviai naudodavo ir ateities spėjimui. Sužadėtiniai susėsdavo prie stalo vienas priešais kitą, sužadėtuvių žiedą pakabindavo ant siūlo ir žiūrėdavo kaip jis „elgiasi“. Jei žiedas švytuodavo tarp jaunuolių - manydavo, kad jie sutars, vedybinis gyvenimas bus sėkmingas. Jei žiedas siūbuodavo į šonus - spėdavo, kad bendras gyvenimas bus sunkus, laukia nesutarimai.

Sužadėtuvių žiedai yra puošnesni, laisvesnių formų nei vestuviniai. Skiriasi ir jų simbolika. Šie žiedai byloja apie ketinimus ir jausmus, tačiau yra neįpareigojantys. Sužadėtuvių žiedai gali būti pagaminti iš aukso ar sidabro, puošti pačiais įvairiausiais akmenimis ar emalėmis. Jie mūvimi drauge su vestuviniu ant to paties piršto (dešiniojo bevardžio) arba ant kito (kairio bevardžio).

Kiti papuošalai

Vestuviniai nuotakos papuošalai turi būti kokybiški, tačiau kuklūs, būtinai priderinti prie suknelės. Jie neturi atkreipti dėmesio, o tik paryškinti nuotakos grožį. Kaklą galima puošti perlų vėriniu, nestambiu koljė. Prie pasirinkto kaklo papuošalo derinkite auskarus. Jie turėtų būti tokie patys, iš vieno rinkinio arba pagaminti naudojant tuos pačius metalus, brangakmenius, perlus. Apyrankes derinkite dar atidžiau, įvertinkite bendrą vaizdą - ar nebus per daug? Net jei ir mėgstate mūvėti daug žiedų, vestuvėms pasilikite vieną (sužadėtuvių ar kitą itin Jums svarbų) - šios dienos akcentas - vestuvinis žiedas. Jei renkatės diademą - galbūt verta atsisakyti nuometo?

Vyriškų papuošalų pasirinkimas kuklesnis, tačiau nenuskriausti ir jie. Vyrams kuriamos prabangios ir stilingos rankovių sąsagos, kaklaskarių smeigtukai. Jų stilių ir spalvą reikia derinti prie aprangos ir visų vestuvių stiliaus. Jei keliate klasikines vestuves - rinkitės lakoniškas, solidžiai atrodančias sąsagas ir smeigtuką. Jei ryšėsite kaklaraištį - jokiu būdu nesugalvokite segtis kaklaraiščio segtuko! Jis ne tik, kad nebemadingas jau daugiau kaip 10 metų, bet ir netinkamas segėti pagal etiketo reikalavimus. Jis skirtas tik apsaugininkams, policininkams ir buhalteriams, kad kaklaraištis netrukdytų darbui. Vyrui etiketo taisyklės leidžia pasipuošti tik dviejų rūšių papuošalais: auskaru (žinoma, tik ausyje!) ir 2 žiedais. Tačiau galite efektingai išnaudoti įprastines aprangos detales - diržą, laikrodį, petnešas (jos dabar ypač madingos ir tiktų retro stiliaus vestuvėms) ir žinoma - kaklaraištį ar kaklaskarę.

Besirinkdami papuošalus būkite atidūs, kruopščiai suderinkite visas detales. Jei abejojate - pasitarkite su stilistais, paieškokite patarimų internete.