Priimant sprendimą dėl santuokinio amžiaus sumažinimo, bus reikalaujama valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos išvados dėl santuokinio amžiaus sumažinimo bei interesų užtikrinimo. Taip pat turės būti išklausytos nepilnamečio tėvų, globėjų ar rūpintojų nuomonės ir atsižvelgta į nepilnamečio psichinę ir psichologinę būklę, turtinę padėtį bei kitas svarbias aplinkybes.
Jeigu asmuo teismo sprendimu yra pripažintas neveiksniu, jis santuokos sudaryti negalės.

SUSITARIMAS TUOKTIS
Gana greitai atsiras visiškai naujas šeimos teisės institutas - susitarimas tuoktis. Žinoma, toks dviejų asmenų susitarimas neįpareigos tuoktis ir jis nebus įgyvendinamas prievarta. Tačiau jis galės sukelti kai kurias teisines pasekmes.
Pavyzdžiui, jeigu santuoka dėl kokių nors priežasčių bus nesudaryta, abu susitarę tuoktis asmenys turės teisę reikalauti vienas kitam grąžinti viską, ką yra padovanoję kaip dovaną, susijusią su būsima santuoka (brangų sužadėtuvių žiedą, automobilį ir pan.). Tiesa, ši norma nebus taikoma tais atvejais, kuomet dovanos vertė neviršys 1000 litų arba asmuo, padovanojęs ją, mirs iki santuokos registravimo.
Jei vienas iš susitarusių tuoktis asmenų be pakankamo pagrindo atsisakys sudaryti santuoką, tuomet kitas turės galimybę reikalauti atlyginti dėl susitarimo neįvykdymo patirtus nuostolius.
Abiem nurodytais atvejais numatytas vienodas senaties ieškiniui teisme pareikšti terminas -vieneri metai nuo atsisakymo sudaryti santuoką. Jeigu susitarimas tuoktis buvo viešas (t.y. prašymas įregistruoti santuoką viešai skelbiamas civilinės metrikacijos įstaigoje), naujajame kodekse yra numatyta asmenų teisė į neturtinės žalos atlyginimą.

KREIPIMASIS DĖL SANTUOKOS SUDARYMO
Prašymą registruoti santuoką asmenys galės paduoti vieno iš jų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje.
Prašymo padavimo faktas bus skelbiamas viešai civilinės metrikacijos įstaigoje ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki santuokos registravimo dienos nurodant ketinančių susituokti asmenų vardus, pavardes, gimimo datas bei būsimos santuokos registravimo datą. Tai bus daroma siekiant garantuoti suinteresuotiems asmenims teisę pareikšti prašymą dėl kliūčių sudaryti santuoką.
Paduodami prašymą tuoktis, asmenys privalės raštu patvirtinti, kad tuokiasi laisva valia, kad jie nėra kitose santuokose ir kad tarp jų nėra įstatyme numatytų giminystės ryšių, pateikti kitokią informaciją.
Įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, norintiems tuoktis asmenims civilinės metrikacijos darbuotojai pasiūlys pasitikrinti sveikatą ir gauti pažymą. Tiesa, tokios pažymos nepateikimas nebus kliūtis įregistruoti santuoką. Tačiau nepranešus asmeniui, su kuriuo ketinama tuoktis, apie sirgimą venerine liga arba AIDS, bus galima santuoką pripažinti negaliojančia.

APIE BAŽNYTINĘ SANTUOKĄ
Iki Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimo 1992 metais buvo pripažįstama tik valstybiniuose civilinės metrikacijos organuose sudaryta santuoka. Religinės santuokos apeigos neturėjo teisinės reikšmės. Ši norma Lietuvos Konstitucinio Teismo 1994 metų balandžio 21 dienos nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai.
Įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka bus ir toliau pripažįstama. Ji sukels lygiai tokias pačias pasekmes kaip ir civilinės metrikacijos įstaigoje sudaryta santuoka.
Tiesa, bus keliamos kelios sąlygos: partnerių laisvos valios, monogamijos ir kitos sąlygos. Santuoka turės būti sudaryta pagal įregistruotų ir valstybės pripažintų religinių organizacijų kanonų nustatytą procedūrą. Santuokos sudarymas bažnyčioje turės būti įtrauktas į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje.
Atsiras naujovė - apie bažnyčioje sudarytą santuoką per dešimt dienų nuo santuokos sudarymo bus privaloma informuoti civilinės metrikacijos įstaigą. Gavusi tokį pranešimą, civilinės metrikacijos įstaiga įrašys santuoką ir išduos santuokos liudijimą. Tokia santuoka bus laikoma sudaryta nuo jos įregistravimo bažnyčioje dienos.
Jeigu per dešimt dienų toks pranešimas nebus pateiktas civilinės metrikacijos įstaigai, tai santuoka bus laikoma sudaryta tik nuo tos dienos, kai ji bus įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje.

SANTUOKOS REGISTRACIJA
Santuoka CMĮ registruojama dalyvaujant ketinantiems susituokti asmenims ir dviem liudytojams. Santuoką sudariusių asmenų pasuose arba kituose jų asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose įrašoma apie santuokos įregistravimą. Abu sutuoktiniai turi teisę pasilikti iki santuokos turėtą savo pavardę, pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendrą pavardę ar pasirinkti dvigubą pavardę, t.y. prie savo pavardės prijungiant sutuoktinio pavardę.

KLIŪTYS SUDARYTI SANTUOKĄ
Civilinis kodeksas numato, kad bet kuris suinteresuotas asmuo turi teisę raštu pareikšti civilinės metrikacijos įstaigai, kad yra kliūčių sudaryti santuoką. CMĮ pareigūnas, gavęs tokį prašymą, atideda santuokos registravimą ir įpareigoja prašymą padavusį asmenį per tris dienas pateikti rašytinius įrodymus apie prašyme išdėstytų faktų tikrumą. Jeigu tokie įrodymai laiku nepateikiami, santuoka registruojama bendra tvarka.

SANTUOKOS TEISINĖS PASEKMĖS
Sutuoktiniai įgyja lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę vienas kitam bei vaikams. Kai vienas sutuoktinis dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, tai pagal savo galimybes turi daryti kitas sutuoktinis. Jeigu sutuoktiniai negali susitarti dėl savo pareigų vykdymo ar teisių įgyvendinimo, bet kuris iš jų turi teisę kreiptis į teismą, kad pastarasis išspręstų sutuoktinių ginčą.

TURTINIŲ TEISIŲ APRIBOJIMAS
Civilinis kodeksas numato, kad sutuoktinis, kuriam šeimos gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso jam vienam, neturi teisės be kito sutuoktinio rašytinio sutikimo šios gyvenamosios patalpos perleisti, įkeisti ar išnuomoti.
Jeigu sutuoktiniai gyvena išsinuomotoje patalpoje, tai sutuoktinis, sudaręs nuomos sutartį, be kito sutuoktinio rašytinio sutikimo neturi teisės nutraukti nuomos sutarties prieš terminą, subnuomoti gyvenamąją patalpą arba perleisti teises pagal nuomos sutartį.
Sutuoktinis taip pat be kito sutuoktinio sutikimo neturi teisės perleisti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu suvaržyti teisę į kilnojamąjį daiktą, naudojamą šeimos namų ūkyje.
Kilnojamuoju daiktu, naudojamu šeimos namų ūkyje, pripažįstami namų apyvokos daiktai, baldai, išskyrus meno kūrinius, kolekcijas ir namų bibliotekas.
Be to, kai vienas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo santuokines pareigas ir savo veiksmais kelia grėsmę turtiniams šeimos interesams, kitas sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti uždrausti sutuoktiniui be kito sutuoktinio sutikimo disponuoti bendru turtu. Tačiau tokio draudimo terminas negali būti ilgesnis kaip dveji metai.

BENDRASIS SUTUOKTINIŲ TESTAMENTAS
Bendruoju sutuoktinių testamentu abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria savo įpėdiniu ir po vieno sutuoktinio mirties visą mirusiojo turtą (iš jo ir bendrosios sutuoktinių nuosavybės dalį) paveldi pergyvenęs sutuoktinis, išskyrus privalomąją palikimo dalį.
Bendrąjį sutuoktinių testamentą gali sudaryti tik sutuoktiniai. Toks testamentas sudaromas tik kaip oficialus testamentas.

ATKREIPKITE DĖMESĮ
Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Dėl tokio apyrašo sudarymo įpėdinis turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą, o teismas apyrašą sudaryti paveda antstoliui. Apyrašas turi būti sudarytas per vieną mėnesį.
Tačiau tais atvejais, kuomet įpėdinis priima palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas įpėdinis atsako visu savo turtu.